Aleksandra Pister
Dr. Aleksandra Pister (gimusi Vilniuje, Lietuvoje) – muzikologė, senosios muzikos specialistė. Jos domėjimosi lauke – Renesanso ir Baroko muzika, muzikos retorika, afektų teorija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikinis paveldas, senosios muzikos rankraščiai ir istoriškai pagrįstas atlikimas.
Ji įgijo muzikologijos magistro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir senosios muzikos teorijos ir kompozicijos magistro laipsnį Schola Cantorum Basiliensis, Šveicarijoje. A. Pister du kartus stažavo Leipcigo universiteto Muzikologijos institute. Už išskirtinius studijų pasiekimus jai buvo skirtos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos senato stipendijos. Studijoms Vokietijoje ir Šveicarijoje jai taip pat buvo skirtos Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) ir Šveicarijos vyriausybės (ESKAS) stipendijos.
Muzikologė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo humanitarinių mokslų (menotyros / muzikologijos) daktaro laipsnį už disertaciją „Muzikinės retorikos ir afektų teorijos funkcionavimo modeliai Johanno Kuhnau Biblinėse istorijose“. Šuo metu ji atlieka podoktorantūros stažuotę Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, tiria reprezentacines muzikos paskirtis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų dvaruose.
Aleksandra Pister buvo išrinkta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų atstovybės viceprezidente, atstovavo studentų interesams akademijos senate. Ji vedė radijo laidą Lietuvos nacionalinio radijo programoje „Klasika“. Muzikologė dirbo Nacionaliniame muziejuje – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, čia organizavo kultūrinius renginius ir senosios muzikos koncertus, tyrė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikos paveldą. Ji taip pat dirbo Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadoje Vilniuje, kultūros ir spaudos specialiste bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje, profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo grupėje.
Nuo 2000 m. A. Pister spaudoje skelbia koncertų ir įrašų recenzijas, interviu, rengia pranešimus žiniasklaidai, skaito viešas paskaitas, veda koncertus. Muzikologė atstovauja Vilniaus Universitetui tarptautiniame senosios muzikos tinkle REMA, taip pat yra Lietuvos kultūros tarybos ekspertė bei Lietuvos kompozitorių sąjungos narė. Ji įkūrė „Dr. Pister Artist & Project Management“, atstovaujantį ir garsinantį senosios muzikos atlikėjus bei projektus.
Muzikologė sudarė Marco Scacchi kanonų rinkinio „Canonnes nonnuli“ (Karaliaučius, 1649) šiuolaikinį leidimą (Vilnius: Valdovų rūmai, 2016, kartu su Marco Bizzarini). Ji taip pat yra kolektyvinės monografijos „Muzikos kalba: Barokas“ (sud. Gražina Daunoravičienė, Vilnius: Enciklopedija, 2006) bendraautorė, kuri buvo apdovanota I premija Studijų kokybės vertinimo centro Aukštojo mokslo vadovėlių konkurse.
Šaltinių publikacijos
• Marco Scacchi. Canones nonnulli. Sud. Marco Bizzarini, Aleksandra Pister. Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Vilnius, 2016. 159 p.
Mokslo publikacijos
• Muzikinė Jokūbo mirties ir laidotuvių interpretacija Johanno Kuhnau Biblinėje sonatoje. In: SOTER, Kaunas, 2021, No 77 (105), p. 43-59.
• The dissemination of monastic culture in the Grand Duchy of Lithuania and the impact thereof on the local musical repertoire in the seventeenth century. In: Musikgeschichte in Mittel- und Osteuropa. Mitteilungen der internationalen Arbeitsgemeinschaft an der Universität Leipzig, Heft 21. Leipzig, 2019, p. 227‒234.
• Gli enigmi musicali di Marco Scacchi [Marco Scacchi muzikinės mįslės (su Marco Bizzarini)]. In: Gli enigmi musicali di Marco Scacchi, Recercare-Associazione Culturale, 2019, p. 103-108.
• Muzikinė Ezekijo ligos interpretacija Johanno Kuhnau biblinėje sonatoje. In: Menotyra, Vilnius, 2019, Vol. 26, No. 3, p. 129-143.
• Marko Skakio dedikacijos Lietuvos ir Lenkijos Valdovui Jonui Kazimierui Vazai: rinkinio „Canones nonnulli“ muzikiniai ypatumai. In: Lietuva – Italija: šimtmečių ryšiai. Vilnius, 2017, p. 547‒557.
• Zigmanto Vazos triumfo pašlovinimas unitų giesmėmis: muzikinė struktūra ir notacijos ypatybės. In: Triumfo diena. 1611 m. birželio 13 d. Smolensko pergalė ir iškilmingas Zigmanto Vazos sutikimas Vilniuje 1611 m. liepos 24 d. Vilnius, 2011, p. 86‒89.
• Prie muzikos retorikos ištakų: keli grigališkosios monodijos pavyzdžiai. In: Menotyra, 2011. T.18. Nr. 3. P. 187‒195.
• Muzikinė Sauliaus ligos interpretacija Johanno Kuhnau biblinėje sonatoje. In: SOTER, Kaunas, 2011. Nr. 37. P. 77‒93.
• Braunsbergo vargonų tabulatūra: intavoliacijos fenomenas XVII a. rankraštyje. In: Lietuvos muzikologija, IX tomas. Vilnius, 2008. P. 6‒41.
• Die Braunsberger Orgeltabulatur: Eine Sammelhandschrift aus dem Preussen des 17. Jahrhunderts. In: Musik-Sammlungen – Speicher interkulturellen Prozesse. Hrsg. Erik Fischer. Stuttgart, 2007. P. 207‒223.
• Muzikos retorikos tradicija Johanno Kuhnau „Biblinėse istorijose“: kompozicinė praktika (II dalis). In: Lietuvos muzikologija, VII tomas. Vilnius, 2006. P. 20‒41.
• Muzikos retorikos tradicija Johanno Kuhnau „Biblinėse istorijose“: teorinis konceptas (I dalis). In: Lietuvos muzikologija, VI tomas. Vilnius, 2005. P. 6‒33.
Straipsniai kolektyvinėse monografijose
• Baroko muzikos retorikos teorija ir praktika (su Judita Žukiene). In: Muzikos kalba: barokas. Sud. Gražina Daunoravičienė. Vilnius: Enciklopedija, 2006. P.84‒126.
Pranešimai konferencijose
• The Abundance of Choices: Editing Music from Braunsberg Organ Tablature. Tarptautinė konferencija / International conference “The Music Repertoire of the Society of Jesus in the Polish-Lithuanian Commonwealth (1565–1773). Sources – Editing – Cataloguing”. Varšuva, Varšuvos universitetas. / Warsaw, University of Warsaw, 2016/02/5‒6.
• Musical Life in 17th-century Vilnius during the Reign of Vasa. 44-oji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija / 44th International Conference of Baltic Musicologists “Urban Musical Life in North European Common Cultural Space”. Talinas, Estijos muzikos ir teatro akademija. 2015/02/5‒7.
• Marko Skakio dedikacijos Lietuvos ir Lenkijos valdovui Jonui Kazimierui Vazai: rinkinio „Canones nonnulli“ muzikiniai ypatumai. Tarptautinė konferencija „Lietuva – Italija: šimtmečių ryšiai“.Vilnius, Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2014/05/14–16.
• Die Braunsberger Orgeltabulatur: Eine Sammelhandschrift aus dem Preussen des 17. Jahrhunderts. Interkulturelles Forschungsprojekt „Deutsche Musikkultur im östlichen Europa”. Bona, Bonos universitetas, Vokietija, 2005/09/28–10/1.
Naujausi publicistiniai darbai
• „Edukacinis Šventosios Cecilijos festivalis augina išlavinto skonio kartą“. In: Lietuvos rytas, 2020-11-20.
• „Jei nori dirbti su vaikais – būti geru muziku negana“. Pokalbis su edukatore B. Baltrušaityte-Urmilevičiene. In: www.bernardinai.lt 2019-12-27.
• „Festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodę breikdanso čempionai „išraitė“ net ir Bacho fugą“. In: www.15min.lt 2019-07-25.
• „Lietuvos valdovų muzikinis skonis – Marco Scacchi festivalyje“. In: www.15min.lt 2019-03-07.
• „Plikas ir įsiutęs. Lietuviška Antonio Vivaldi operos „Orlando furioso“ premjera“. In: 7 meno dienos. 2019-01-04.
• „Muzikos ir kosmoso orbitos asteroidas. Vilniaus universiteto Didžiajame kieme liepos 22-ąją lietuvių klausytojai pirmąkart mėgavosi reto balso prancūzų kontratenoro Philippe’o Jaroussky dainavimu“. In: Lietuvos rytas, 2018-07-24.
• „Per sekundę – 3 natos. 22-asis tarptautinis Vilniaus festivalis užvakar Nacionalinėje filharmonijoje atidarytas neįprastai ir efektingai – su pompastiška barokine prabanga.“ In: Lietuvos rytas, 2018-06-05.
• „Vien malonumai. Baroko operos teatras pristatė G. F. Händelio operą „Semelė“. 7 meno dienos, 2017-02-03.
• „Dieve, sergėk Karalienę. Festivalyje „Banchetto musicale“ skambėjo muzika trims Anglijos valdovėms“. In: 7 meno dienos, 2016-09-30.
• „Patirti istoriją. „Canto fiorito“ atliko Johanno Valentino Mederio „Pasijas pagal Matą“. In: 7 meno dienos, 2016-04-15.
• „(Ne)žinoma Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzika“. In: 7 meno dienos, 2015-03-24.
• „Vilniuje R. Egarras suteiks naujų atspalvių J. S. Bacho muzikai“. In: Lietuvos rytas, 2014-06-14.
Stipendijos ir dotacijos
• Europos socialinio fondo dotacija podoktorantūros stažuotei, 2020-2022.
• Lietuvos kultūros tarybos dotacija publikacijai, 2020.
• Lietuvos kultūros tarybos dotacija publikacijai, 2015.
• LR kultūros ministerijos edukacinė stipendija, 2009.
• Šveicarijos vyriausybės (ESKAS) mokslo ir studijų stipendija, 2007-2008.
• Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) mokslo ir studijų stipendija, 2005-2006.
• Lietuvos muzikos ir teatro akademijos senato stipendija, 2003.
Interviu su Aleksandra Pister
• „Muzikologo scena. Aleksandra Pister: gali didžiuotis, kai priklausai muzikologų giminei“, kalbina O. Jarmalavičiūtė. In: www.lrytas.lt, 2020-05-23 ir www.muzikosantena.lt, 2020-05-21
Atnaujinta 2021-09-08