Siekdama ištirti kompozitorių socioekonominę padėtį Lietuvoje, Lietuvos kompozitorių sąjunga inicijavo tyrimą, kurį atliko Ateities visuomenės institutas. Anoniminė apklausa vyko 2018 m. lapkričio mėnesį, į klausimus atsakė 53 LKS nariai kompozitoriai.

Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokią kompozitorių veiklos ir pajamų dalį užima kūryba? Kas yra muzikos kūrybos užsakovai? Kokios vidutinės mėnesio pajamos iš kūrybos? Ar kompozitoriai savo profesiją laiko prestižine? Ką reikėtų daryti, kad kompozitoriai uždirbtų geriau? Kaip prie kompozitorių ekonominės ir socialinės gerovės galėtų prisidėti Lietuvos kompozitorių sąjunga?

Susumavus respondentų atsakymus paaiškėjo, jog daugumos kompozitorių vidutinės mėnesio pajamos iš kūrybos nesiekia 250 eurų. 47 procentams apklaustųjų honorarai už kūrinius sudaro mažiau nei 25 procentus visų pajamų. Vos 15 procentų apklaustųjų muzikos kūrimą nurodė kaip vienintelį pajamų šaltinį. Likusieji turi dar bent vieną, du, o kai kurie keturis ir daugiau papildomų pajamų šaltinių. 

Kompozitorių buvo prašoma įvardinti didžiausius gautus honorarus už muzikos kūrinius. Didžiausia paminėta suma – 21 000 eurų. Nepaisant to, visi respondentai atsakė, kad yra kūrę muziką be honoraro, t. y. dovanoję savo muzikos kūrinius. 

Kompozitorių socioekonominės padėties Lietuvoje tyrimas parodė, jog reikalingi pokyčiai, gerinantys socialinę ir ekonominę kompozitorių gerovę. Reikalingi išsamesni tyrimai, gerosios patirties analizė. Pilną tyrimo ataskaitą galite atsisiųsti paspaudę šią nuorodą . 

Lietuvos kompozitorių sąjunga sieks atkreipti Lietuvos kultūros tarybos, LR Kultūros ministerijos atstovų dėmesį į kompozitorių socioekonominę padėtį, kūrinių užsakymų situaciją Lietuvoje. Artimiausiu metu numatoma inicijuoti daugiau tyrimų šia tema, kviečiant prisidėti minėtas institucijas, koncertines įstaigas, nevyriausybines ir kitas organizacijas. 

LKS inf.