Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius po dvejų metų švęs savo 50-metį. Nors bendruomenė nedidelė (aštuoni kompozitoriai ir 4 muzikologai), bet jos narių individualūs kūrybiniai darbai, įvairios iniciatyvos skleidžiasi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Vyksta ir bendri skyriaus projektai.

Pastaruosius kelerius metus rudenį skyrius surengia naujų sakralinės muzikos kūrinių vakarus bažnyčių erdvėse. Ypač mėgstama ir klausytojų daugiausia pritraukia Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia. Joje jau vyko koncertai „Voces ex animo“ (2016), „Muzika Dievo namams“ (2017). 

Šių metų spalio 26 d. šioje šventovėje vėl skambės Kauno kompozitorių sakralinės muzikos premjeros. Koncertas pavadintas psalmės žodžiais „Regėjau versmę“. Bendradarbiauti su kūrėjais mielai sutiko dainininkai Ieva Goleckytė (sopranas), Egidijus Bavikinas (tenoras) ir Kauno styginių kvartetas: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (1-as smuikas), Aistė Mikutytė (2-as smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė). Prie daug sakralinės muzikos rašančių autorių Vidmanto Bartulio, Raimundo Martinkėno, Giedrės Pauliukevičiūtės šįkart prisijungė Dalia Kairaitytė, Algimantas Kubiliūnas ir Giedrius Kuprevičius.

Koncertą pradės Kauno styginių kvartetas, kuriam Giedrius Kuprevičius dedikavo kompoziciją „Preliudas Marijai“ (pagal Č. Sasnausko giesmę „Marija, Marija“). Pirmoji aranžuotės versija sukurta 1990 m., antroji – 2016 m., o koncerto klausytojai išgirs 2019 m. specialiai perkurtą trečiąją versiją. G. Kuprevičius sako: „Popiežius Jonas Paulius II viešnagės Lietuvoje metu išgirdęs Č. Sasnausko giesmę „Marija, Marija“, susižavėjęs sakė, kad tai – viena gražiausių šiai biblinei būtybei skirtų giesmių. Perkėlus šį motyvą į instrumentinę muziką maldos liturginė prigimtis nutolsta ir klausytojas išgirsta ramią, suasmenintą ir giliaprasmę gaidą. Tokių tikslų vedinas aranžavau populiarų motyvą styginių kvartetui, kuris pagal sudėtį yra vienas gražiausių žmonių meninio bendravimo būdų muzikoje. Aranžuote gali išryškinti tuos pradinio šaltinio bruožus, kurie ištakoje ne visuomet girdisi.“

Raimundas Martinkėnas kūrinyje „Odė Grigaliui“ panaudojo psalmės Nr. 118 pirmos apostrofos tekstą – „palaiminti, kurių kelias yra nesuteptas…“. Ši psalmė giedama liturgijoje rugsėjo 3 d., kai švenčiama šventojo popiežiaus Grigaliaus Didžiojo šventė. Kompozitorius norėjo išreikšti pagarbą iškiliai istorinei asmenybei, susisteminusiai bažnytinį giedojimą, vėliau pavadintą grigališkuoju choralu. Pasak autoriaus, „kūrinyje skamba psalmių tonai, grigališkojo choralo motyvų imitacijos, papuoštos gana dažna harmonine kaita.“

Giedrė Pauliukevičiūtė, pristatydama savo naująją giesmę, rašo: „Malda muzikos garsais man labai artima. Pirmasis mano prisilietimas prie sakralinės muzikos įvyko prieš devyniolika metų. Tuomet sukūriau savo pirmąją giesmę Ave Maria. Nuo tada jaučiu ypatingą ryšį ir trauką šiai maldai. Netgi lotyniškų žodžių, jų skiemenų žaismas, regis, iškart randa atsaką mano muzikinėje vaizduotėje. Mano sukurtos Ave Maria giesmės – skirtingo sudėtingumo bei atlikėjų sudėties. Naujausia – skirta sopranui ir styginių kvartetui. Tikiu, kad kūrinio sakralumui šie tembriniai deriniai suteikia ypatingų spalvų, o to siekiu visoje savo kūryboje.“

Apie kūrinį „Saulės žiedelis“ (ž. B. Brazdžionio) tenorui ir styginių kvartetui mintimis dalijasi Algimantas Kubiliūnas: „Visa Bernardo Brazdžionio poezija persmelkta religinės minties, religinių įvaizdžių, tačiau eilėraštis „Saulės žiedelis“, netgi paties B. Brazdžionio poezijoje, man regis, yra kažkiek išskirtinis. Tai tarsi himnas Viešpačiui. „Amžinas, Šventas, Galingas ir Didis“ – pagrindinė eilėraščio mintis, kulminaciniai žodžiai, kurie prašosi perteikiami pakylėta, sustiprinta išraiška ne tik galingu  balsu ištariant juos, bet pasitelkiant ir intonaciją, melodiją, instrumentų skambesį. Žmogus – saulės žiedelis – meldžiasi, dėkoja Viešpačiui, šlovina Jį. Tokių minčių vedinas kūriau šiam tekstui muziką.“

Dalia Kairaitytė savo naująjį sakralinį kūrinį komentuoja taip: „Liturgine giesmė „Vidi Aquam“ (Regėjau versmę) mus pasiekė iš XII amžiaus. Ji būdavo giedama kaip antifona Šv. Velykų vigilijos metu. Joje panaudotas grigalisko choralo tekstas: „Regėjau versmę, trykštančią iš šventyklos. Visi, kuriuos vanduo palietė, bus išgelbėti. Aleliuja. Girkite Viešpatį, nes jis geras. Jo gailestingumas amžinas.“ Giesmę „Vidi Aquam“ gali atlikti balsas solo (sopranas ar tenoras) ir keturi instrumentai arba balsai. Kūrinio muzikine kalba tonali, melodiškai neįmantri, o faktūra permatomai skaidri, kaip iš šventyklos tekančio vandens versmė.“ Premjerą atliks sopranas ir styginių kvartetas.

Koncerto pabaigoje skambės Vidmanto Bartulio „Psalmė“ (žodžiai liturginiai) sopranui, tenorui ir styginių kvartetui. Autorius apie šią kompoziciją kalba labai lakoniškai: „… psalmė – diatoniška, giedra ir viltinga“.

Sakralinės muzikos premjerų koncertas „Regėjau versmę“ įvyks spalio 26 d., šeštadienį, 18 val. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje (Rotušės a. 8). Koncertą rengia Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius, remia Lietuvos kultūros taryba, partnerė – Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia.

Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė
LKS Kauno sk.