2020 m. lapkričio 18-20 d. Vilniuje vyks 20-oji tarptautinė muzikos teorijos konferencija „Muzikos komponavimo principai: teleologijos fenomenas“, kurią organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Teleologija aprėpia problematiką, aktualią visoms procesualaus pobūdžio meno rūšims – kaip kūrinys plėtojasi per tam tikrą laiką. Kitaip tariant, jos nagrinėjimo objektas yra galutinis plėtotės tikslas (telos iš graikų kalbos – tikslas) ir kelias iki to tikslo išpildymo (Heinrichas Schenkeris). Vakarų muzikos tradicijoje įsitvirtinusios muzikos formos įkūnija paradigminius tam tikrų teleologinių strategijų modelius (sonatos forma kaip šios tradicijos aukščiausia išraiška), paprastai finalinei kadencijai suteikiant galutinio, ilgai siekto tikslo išpildymo funkciją. Vis dėlto, vystymosi trajektorijos ne visuomet yra tokios aiškios ir akivaizdžios, ypač kuomet susiduriame su nevakarietiškomis tradicijomis ar kompozicinėmis XX–XXI amžių inovacijomis. Statinės, meditatyvios, monolitinės, gausmo (drone), minimalistinės, momentinės, aleatorinės muzikos apraiškos, atrodo, bent iš dalies, eliminuoja aiškiai apibrėžtą, visuotinai atpažįstamą vystymo tikslą.

Taigi, kokie impulsai skatina procesualią muzikos tėkmę? Kokie vystymo strategijų modeliai gali būti paveikūs pliuralios kultūrinės ir ideologinės XXI amžiaus terpės kontekste? Kokie universalūs principai slypi už giliai įsitvirtinusių ar alternatyvių teleologinių strategijų? Šie ir daugelis kitų klausimų bus išsamiai nagrinėjami konferencijoje „Muzikos komponavimo principai: teleologijos fenomenas“.

Temą siūlome išskleisti, remiantis šiomis potemėmis:

I. Teorinė ir istorinė perspektyvos.
1. Bendramokslinės (filosofinės, psichoanalitinės, psichofiziologinės, metafizinės, kt.) ir muzikologinės (Šenkerio, post-šenkerinės teorijos)  prielaidos.
2. Teleologijos fenomeno istorinė perspektyva.
3. Teleologija ir jai giminingos sąvokos (dramaturgija, vystymas, naratyviškumas, kryptingumas, lūkestis). Teleologinių strategijų tipai (kulminacija, sugrįžimas, supusiausvyrinimas, elizija, kt.).
4. Teleologija kaip imanentinė paties kūrinio ypatybė ir kaip klausymo būdas (objektyvi vs. subjektyvi perspektyva).

II. Teleologinės dilemos šiuolaikiniuose kontekstuose.
5. Šiuolaikinio kūrinio – kaip visumos – teleologiniai aspektai.
6. Atskirų šiuolaikinio kūrinio skambesio parametrų (aukščio, ritmo, tembro, vertikalės, horizontalės, diagonalės ir pan.) bei skirtingų formos tipų teleologinės prerogatyvos.
7. Teleologinis pritaikymas įvairių šiuolaikinių komponavimo technikų atvejais (modusai, serijos, minimalizmas, aleatorika, sonorika, garso kokybe paremtos struktūros, elektronika, kt.).
8. Komunikavimo aspektai ir iššūkiai šiuolaikinių (anti)teleologinių kompozicinių praktikų (statinių, monolitinių, meditatyvių, gausmo (drone), momentinių, elektroninių, kt.) kontekste.

III. Interdisciplinarūs ir tarpkultūriniai teleologijos aspektai.
9. Teleologinės potencijos skirtingų meno sričių (literatūros, vizualiųjų, scenos menų, kt.) sąveikos ir koloboracijų aspektais.
10. Kultūrinis pliuralizmas kaip šaltinis galimoms teleologinėms alternatyvoms.

Pasiūlymai laukiami iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Pranešimo santrauką (iki 500 žodžių) ir trumpą biografiją prašome siųsti elektroniniu paštu: pmc.lmta@gmail.com.
Numatyta pranešimo trukmė 20-25 min.
Konferencija vyks anglų kalba.
Dalyvio mokestis - 20 eurų. 
Atrinkti straipsniai bus įtraukti į tęstinį mokslinį recenzuojamą leidinį „Muzikos komponavimo principai“.

Organizatorių inf.