Konferencija „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“
2021-10-18
Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija spalio 21–23 d. rengia tarptautinę konferenciją „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“. Renginys vyks LMTA Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje (Gedimino pr. 42, Vilnius), o taip pat bus transliuojamas tiesiogiai internetu per tv.lmta.lt ir YouTube platformoje. Konferencijoje bus galima aktyviai dalyvauti ir per Zoom platformą. Plenarines paskaitas skaitys doc. dr. Kęstas Kirtiklis (VU), dr. Wolfgangas Marxas (Dublino universiteto kolegija) ir prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė (LMTA).
Muzikos signifikacija, arba muzikos reikšmių problematika, procesai ir rezultatai – nuolatinis muzikologų, kompozitorių, semiotikų bei filosofų domėjimosi ir tuo pačiu – bandymų įsprausti ją į klasifikuotas kategorijas objektas. Atsigręžiant į tokių klasifikacijų istoriją ir numatant poreikį jas persvarstyti, konferencijos tematika skiriama muzikos signifikacijos ir tipologijų sąveikos teorinio ir praktinio diskursų svarstymui.
Galima teigti, jog rašytiniai muzikologijos tekstai kilo iš abstrahuojamų reiškinių signifikacijos ir tolesnės jų sisteminimo praktikos. Aristoxenus Elementa harmonica išskyrė tris bazinius gènē. Boethius De musica diferencijavo musica instrumentalis rūšis. Johanneso de Groche’o, Johanno Matthesono, Johanno Nikolaus Forkelio muzikos sistematikos ne tik įvardijo naujas muzikos rūšis, bet ir iškėlė fundamentalias muzikos kategorijas (žanras, stilius ir pan.). Daugelio muzikos fenomenų pažinimo kelias rėmėsi signifikacijos rezultatų kategorizavimo bei sisteminimo procesu.
Kaip tyrimo metodai ir muzikos teorinės epistemologijos dalis, signifikacijų tipologijos buvo pripažintos nuo pat teorinės muzikologijos pradžios ir neatsitiktinai išsaugojo reikšmingą vietą XX a. pabaigos – XXI a. pradžios muzikologų, etnomuzikologų, populiariosios muzikos tyrėjų ar muzikos semiotikų – nuo Philipo Taggo, Simono Fritho, Franco Fabbri ar Fabiano Holto iki Heinricho Besselerio, Carlo Dahlhauso, Helga’os de la Motte-Haber, Mieczyslawo Tomaszewskio ir kitų – tyrimuose. Signifikacijų tipologizavimas kaip pažinimo metodas nėra devalvuotas ir šiuolaikiniame moksle, tačiau kyla poreikis renovuoti požiūrį į muzikos fenomenų kategorizavimo bei sisteminimo procesus.
Šia konferencija siekiame atnaujinti požiūrį į muzikos signifikacijos procese taikomas sąvokas, terminus ar kategorijas, taip pat – konceptualizuoti muzikos fenomenų klasifikavimo praktikas. Konferencijos dalyviai gvildens įvairių muzikos reikšmių ir reiškinių sisteminimo aspektus: aptars juos kaip mokslo filosofijos problemą, kels kriterijų klausimus, pateiks individualius požiūrius, analizuos istorinių ar šiuolaikybės praktikų atvejus bei siūlys sisteminimo perspektyvos prielaidas.
Organizatoriai tikisi, kad šis tarpdalykinis ir hibridinis renginys tiek pačioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tiek ir transliuojamas internetu taps vaisingų muzikologinių diskusijų terpe.
Organizatorių inf.