Įžodinti muziką, įprasminti ją tekstais – ne mažiau svarbu, nei jos klausytis. Šia intencija pradedama nauja leidinių serija „Lietuvos muzikologijos šaltiniai“, kurios dėmesio centre – profesionaliosios muzikos kritikos bei publicistikos darbai bei juos kūrusios asmenybės. 

Pirmoji serijos knyga – ką tik pasirodžiusi prof. Vytauto Landsbergio tekstų rinktinė „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“, skirta šviesaus atminimo kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzikai. Įdėmiai stebėjęs šio iškilaus, deja, praeitą rudenį mus palikusio kūrėjo kelią, profesorius savo publikacijomis ne tik užfiksavo svarbius muzikinius momentus, bet ir atskleidė stipriausius Kutavičiaus kūrinių aspektus, įžodino magiškame jos skambesyje glūdinčias prasmes. 

Anot knygos sudarytojos, muzikologės Eglės Bertašienės, užčiuopti ir įvardinti tai, ką klausytojas gali tik nujausti – didelio jautrumo ir neabejotino talento reikalaujantis muzikos kritiko gebėjimas. Kaip dar vieną prof. Landsbergio tekstų išskirtinumą sudarytoja įvardino platesnio kultūrinio lauko aprėpimą ir aptariamų problemų universalumą, aktualų ne vien muzikai, bet ir kitoms meno sritims. „Kutavičiaus kūriniai, supurtę tykų ir prisitaikėlišką sovietmečio gyvenimą naujomis, drąsiomis temomis ir iki tol negirdėtu, neįprastu, be galo paveikiu skambesiu, tapo atspirties tašku visuomenėje vis aktyvėjusiam vertybių permąstymui, na o visa tai aktualizavę V. Landsbergio tekstai – tų reiškinių atspindžiu“, – teigia E. Bertašienė. 

Į knygą buvo atrinkti svarbiausieji Vytauto Landsbergio darbai, parašyti iškart po nuskambėjusių kompozitoriaus opusų premjerų ir neafišuotų perklausų, kiti – rengti kaip pranešimai konferencijoms, paskaitoms. Taip pat pridėti pasisakymai LRT laidoje bei specialiai šiai knygai parašytas tekstas, skirtas pagal muzikologo scenarijų sukurto dokumentinio filmo apie Bronių Kutavičių „Žemės muzika, vėjo spalva“ (1988) refleksijai. Publikacijų laikotarpis apima 1976–2012 metų intervalą. Pasak Eglės Bertašienės, palyginus, ne tokiõs ir įspūdingos apimties rinktinės (iš viso joje – 10 tekstų) svarbą lemia ne puslapių skaičius, o tekstų „svoris“ ir reikšmė. „Kiekvienas jų – tai atskira studija, nagrinėjanti Broniaus Kutavičiaus muzikos savitumus, inspiracijas, poveikį ir vietą šalies muzikiniame kontekste“, – pasakoja sudarytoja.

„Lietuvos muzikologijos šaltinių“ serija, prasidėjusi su „Lietuviško fakyro žydinčia nostalgija“, nuosekliai bus pildoma kitų iškilių Lietuvos muzikologų darbais. Pasakodama apie naująją seriją, jos sumanytoja ir spiritus movens, muzikologė Rūta Stanevičiūtė teigė, jog „Lietuvos muzikinė kritika – turtingas kultūros klodas, menkai žinomas ir bemaž marginalizuotas kultūrinėje refleksijoje. Ji dažnai lieka kultūrinio gyvenimo užribyje ir dėl išsibarstymo periodikoje, tad nemaža muzikos kritikos tekstų, kurie ne taip ir seniai formavo muzikų ir melomanų bendruomenės meninę ir moralinę vaizduotę, lieka užmarštyje.“ Serija taps savotiška platforma primirštų, tačiau neabejotinai reikšmingų muzikologijos darbų iškėlimui, susisteminimui ir grąžinimui į platesnę kultūrinę apyvartą.

Knygos leidėjai – muzikologus buriančios institucijos: Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Susipažinti su leidiniu ir jį įsigyti bus galima vasario 24–27 d. vyksiančios Vilniaus knygų mugės metu, Lietuvos muzikos informacijos centro bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos stenduose.

Parengimą bei leidybą rėmė Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Lietuvos kompozitorių sąjungos inf.