Lietuvos kompozitorių sąjunga

Netekome muzikologo Arvydo Kazimiero Karaškos

2023-11-08

None

2023 m. lapkričio 7 d. mirė Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, muzikologas Arvydas Kazimieras Karaška. Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems. Lapkričio 9 d. 18 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje bus laikomos Šv. Mišios už mirusįjį. Atsisveikinimas vyks lapkričio 10 d., penktadienį, 10-13 val. Kompozitorių namuose (A. Mickevičiaus g. 29, Vilnius). Laidojimas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.

A. K. Karaška gimė 1943 m. kovo 11 d. Kėdainiuose. 1964 m. baigė Panevėžio muzikos technikumą, fortepijono specialybę; 1961–64 m. jame dirbo akompaniatoriumi. 1969 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Vytauto Venckaus klasę. 1966–76 m. ten pat mokėsi kompozicijos pas Julių Juzeliūną. 1969–82 m. Konservatorijoje dirbo mokslinį darbą, dėstė. 1976–2002 m. vadovavo folkloro ansamblių „Ratilio“, „Dijūta“ instrumentinėms grupėms, kitiems ansambliams. 

Lietuvoje ir užsienyje paskelbė menotyros, muzikos instrumentologijos studijų (leidinyje Naujasis Grove’o muzikos instrumentų žodynas / The New Grove Dictionary of Musical Instruments, 1984), skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose, parengė radijo ir televizijos laidų. Išplėtė lietuvių liaudies muzikos instrumentų sistematiką. Rekonstravo reliktinių muzikos instrumentų ansambliams, Europos muziejams, tarp jų – Žmogaus muziejui Paryžiuje, Nacionaliniam muziejui Prahoje, Valstybiniam etnografijos muziejui Varšuvoje, Briuselio muzikos instrumentų muziejui ir kt.

Sukūrė muzikos ir grafikos kūrinių, apipavidalino knygų ir kitų leidinių. 1967–2009 m. surengė daugiau kaip 200 lietuvių ir užsienio dailės ir architektūros, fotografijos, istorijos, muzikos instrumentų parodų. Parašė straipsnių Visuotinei lietuvių enciklopedijai, Muzikos enciklopedijai.

Parašė knygas „Naujosios respublikos. Lietuva“ (De nye republikkene. Litauen, 1995), „Panevėžio krašto asmenvardiniai knygos ženklai 1860–1998“ (1998) ir kitas. Knygų „Baltijos valstybės“ (The Baltic States, 1991), „Kazimieras Čiplys‑Vijūnas. Vaidinimai tik sodžiui“ (1997), „Asmeninė biblioteka – tautos istorinės atminties dalis“ (1998), „Panevėžio apskrities institucinės bibliotekos“ (2000) ir kitų vienas autorių ir sudarytojų. Sudarė ir parengė eilėraščių, novelečių rinkinių (B. Vapšienės „Vyšnios snieguotos“, R. Astrauskienės „Žydinti obelis“, 2003).
 

Grįžti į naujienų sąrašą