2024 m. gegužės 28 d. „Organum“ koncertų salėje įvyko Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos nuo 2004-ųjų rengiamo konkurso apdovanojimų iškilmė, kurioje buvo paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2023 metų muzikologijos darbų autoriai. Renginyje skambėjo sveikinimo žodžiai, kolegos skaitė specialiai šiai progai sukurtas laudacijas laureatams.

„Esame įpratę manyti, kad muzikologija – gana nišinė veiklos sritis, kurioje iš tariamai aukštų bokštų žvalgosi arogantiški ir viskam kritiški visažiniai. Tačiau pasižvalgius plačiau matome daugybę muzikos refleksijai, sklaidai, švietimui ir mokslui pasišventusių žmonių – muzikologų, etnomuzikologų, muzikantų, pedagogų, žurnalistų... Tad ir šiuose rinkimuose žvelgiame plačiai ir badome palyginti nepalyginamus dalykus – mokslinius ir mokslo populiarinimo leidinius, filmus, radijo ir TV produkciją, įprasmintus archyvinius atradimus ir enciklopedinį kruopštumą, naujųjų technologijų taikymą ir kasdienį recenzento triūsą. Nelengva visa tai aprėpti, bet koks malonumas patirti!“ – iškilmėje kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkė, muzikologė Jūratė Katinaitė.

Vytauto Landsbergio premija skirta muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei už lietuvių muzikos tėkmės fiksavimą ir gyvybingą refleksiją. „Kalbant apie muzikologų darbus, neretai dominuoja monografijos bei didelės apimties studijos, tačiau vertėtų neužmiršti ir kitų formų – pokalbiai su kompozitoriais bei atlikėjais atveria kitokį požiūri į muzikos problematiką. Vien teorinė žiūra  ir mokslinio diskurso imperatyvas riboja. Nemažą dalį Rūtos Gaidamavičiūtės tekstų korpuso sudaro būtent pokalbiai bei recenzijos, kurie tarsi be didesnės pastangos užčiuopia esmingus mūsų muzikinio gyvenimo procesus.“ – laureatei skirtoje laudacijoje sakė kompozitorius Kristupas Bubnelis. 

Onos Narbutienės premija įteikta muzikologei Danutei Petrauskaitei už panoraminį žvilgsnį į menininką ir jo laiką knygoje „Juozas Žilevičius ir jo epocha“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2023). Pasak laudaciją autorei skaičiusio kompozitoriaus Gabrieliaus Simo Sapiegos, „Danutės Petrauskaitės monografija „Juozas Žilevičius ir jo epocha“ – menininko pažinimo procesas, jį suskaidant iki mažiausių dalelių, kaip santykių, ištirpinant epochos vandenyne. Žilevičius ištirpsta kultūros sraute, atsiverdamas naujam savęs pažinimui, ne kaip forma (kaip susipažįstančiajam), o kaip formulė (pažįstančiajam).“

Lietuvos kompozitorių sąjungos premija atiteko muzikologei Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei už dėmesį Lietuvos kultūros asmenybėms ir muzikinės dokumentikos įvairovę. Laudatorė muzikologė Beata Baublinskienė iškilmėje kalbėjo: „Rita Aleknaitė-Bieliauskienė jau daugelį metų rašo savotišką Lietuvos muzikinės kultūros metraštį – knygomis, dokumentiniais filmais ir TV apybraižomis, straipsniais ir recenzijomis. Regis, pro jos akis ir kritikės plunksną neprasprūsta nė vienas reikšmingesnis klasikinės muzikos koncertas ar renginys, ypatingą dėmesį skiriant lietuvių autorių muzikos atlikimams. O jos knygos ir televizijos filmai – tai įvairių kartų gilų įspaudą Lietuvos kultūroje palikusių kūrėjų ir atlikėjų portretų galerija, ypač vertinga tuo, jog autorei pavyksta užfiksuoti jau išėjusių asmenybių kūrybinę šviesą.“

Ryškiausių muzikologų darbų konkursą nuo 2004 m. organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija. 2007 m. premijoms suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai, nuo 2015 m. teikiamos ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas, LKS veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. 2023 m. muzikologų darbus vertino Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos inicijuota dešimties ekspertų komisija: kompozitoriai Kristupas Bubnelis ir Mindaugas Urbaitis, muzikos atlikėjai Zbignevas Ibelhauptas, Vytis Nivinskas ir Dainius Sverdiolas, etnomuzikologė Austė Nakienė, muzikologės Beata Baublinskienė, Eglė Bertašienė, Jūratė Katinaitė (pirmininkė) ir Živilė Tamaševičienė. 

LKS inf.