2026 m. gegužės 18 d. mirė kompozitorius Feliksas Romualdas Bajoras – vienas ryškiausių Lietuvos kompozitorių, nenuspėjamas, nuolat stebinęs originaliais tradicinių žanrų, formų rakursais bei savitais etninės ir šiuolaikinės muzikos deriniais, kūrėjas. Reiškiame užuojautą velionio artimiesiems.

Pagerbimas ir atsisveikinimas su velioniu vyks Vilniuje, laidojimo namuose adresu Olandų g. 22, 1-oje salėje, šeštadienį, gegužės 23 d. nuo 14:00 iki 19:00 val. ir sekmadienį, gegužės 24 d., nuo 10:00 iki 13:00 val. Urna išnešama 13:00 val., laidojimas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Kompozitoriaus atminimą šeima prašo pagerbti vienu baltu gėlės žiedu. 

Būdamas tipiška neprisitaikančio, nepripažįstančio kompromisų, vienišo kūrėjo figūra, Feliksas Bajoras maksimalias užduotis kėlė tiek sau, tiek savo muzikos atlikėjams. „Mano muzikoje viena frazė tarytum baigiasi, bet jai dar nepasibaigus, iš jos jau kalasi kita. Pagauti šitą momentą, tą „lyg ir pabaigą“, ir laiku pradėti kitą gali tik autoriaus mintį intuityviai jaučiantis, rutinos nesukaustytas atlikėjas“.

Feliksas Bajoras (g. 1934-10-07) muzikos pradėjo mokytis pas Vincą Bacevičių Kaune. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigė Aleksandro Livonto smuiko (1957) ir Juliaus Juzeliūno kompozicijos (1963) klases. 1965-1989 m. dirbo Valstybinio jaunimo teatro muzikos dalies vedėju. Nuo 1966 metų kompozitorius gavo apie 40 teatro ir kino muzikos užsakymų, kurie jam pelnė daug apdovanojimų.

1968 metais tarptautiniame Alfredo Casella'os konkurse (Neapolyje) laimėjo II premiją („Variacijos styginių kvartetui ir kontrabosui“). 1981 metais už sonatą smuikui ir fortepijonui „Prabėgę metai“ ir „Karo dainas“ („Auki, auki žalias beržas“) kompozitorius gavo Lietuvos valstybinę premiją. 1989 metais už Simfoniją-diptiką buvo apdovanotas I Balio Dvariono premija, 1990 metais – pirmąja Jono Švedo premija už kūrinį „Rytas“. 1998 metais kompozitorius apdovanotas Lietuvos Vyriausybės meno premija, 2001 metais – Lietuvos Nacionaline kultūros premija. 2005 m. laimėjo prizą už geriausią vokalinį kūrinį („Pater noster“ balsui ir styginiams) Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame metų kūrinių konkurse.

Felikso Bajoro kūriniai nuolat atliekami įvairiuose naujosios muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų festivalyje „Varšuvos ruduo“, Berlyno muzikos bienalėje, Pendereckio festivalyje Liuslavicuose, Baranovo festivalyje Sandomire, „Berliner Festwochen“ (1989), Torunės teatro festivalyje, festivalyje „Gaida“, „Europa Musicale“, „European Solo Song“ ir daugelyje kitų.

Feliksas Bajoras – modernus, nuoseklus ir spontaniškas „naujojo folklorizmo“ pasekėjas. Jo muzikos autentiškumas kyla iš mentalinių ryšių su lietuvių etnine tradicija bei folkloru. Felikso Bajoro kūriniuose beveik nėra folkloro citatų, tačiau giluminį jo muzikos tautiškumą sąlygoja unikalus giliausiųjų folkloro klodų, liaudiškos atlikimo manieros, lietuviškos „kalbėsenos melodikos“ - intonacijos ir žodžio susijungimas. „Visi Felikso Bajoro muzikos motyvai, ritmai, garsai, štrichai kalba tarsi žodžiais, rodos, imtum juos ir išverstum“, - rašė Vytautas Landsbergis. 

LKS inf.