Birželio 8 d. Lietuvos kompozitorių sąjungos namuose Vilniuje vyko tradiciniai kasmetiniai Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) organizuojami Geriausių muzikologijos darbų konkurso apdovanojimai, kurių metu buvo paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2025 m. muzikologijos darbų autoriai, laureatams įteiktos Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Renginyje skambėjo sveikinimo žodžiai, kolegos skaitė specialiai šiai progai sukurtas laudacijas laureatams, renginį vedė LKS Muzikologų sekcijos pirmininkė Rima Povilionienė. 

Onos Narbutienės premija skirta kruopščiam Čiurlionio kūrybos tyrinėtojui graikų muzikologui Charalampos Efthymiou už Čiurlionio autentiško skambesio atvėrimą rengiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dviejų simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ partitūras (Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2024, 2025). „Šiltas kolegiškas pasisveikinimas bematant išsirutuliojo į entuziastingą Chario pasakojimą apie jo darbą su Čiurlionio simfoninėmis partitūromis. Apie tai, kaip jis tarsi archeologas kasinėjo archyvinę medžiagą, kaip kruopščiai, tarsi su šluotele, valė prie Čiurlionio muzikos priaugusias Bacevičiaus lėkštes ir trombonus, tarsi voratinklius visą kūrinį apraizgiusias įvairiausių autorių paliktas tempo ir dinamikos nuorodas, kaip iš nuotrupų buvo atgal sulipdyta Balsio iš kūrinio išpjauta ir sovietinei cenzūrai paaukota kūrinio  „Audros“ scena. Tą akimirką supratau, jog nei aš, nei niekas iš šiandien esančių gyvųjų veikiausiai nėra girdėjęs tikrojo Čiurlionio. Nuvalyti beveik 90 metų kauptas apnašas ir svetimkūnius nuo lietuvių nacionaliniais šedevrais laikomų kūrinių reikėjo drąsos.“ – laudacijoje sakė kompozitorius Andrius Maslekovas.

Vytauto Landsbergio premija skirta Helmutui Šabasevičiui, Rūtai Stanevičiūtei, Jūratei Katinaitei ir Daivai Šabasevičienei už lietuviškos tapatybės įprasminimą operos istorijos pasakojime kolektyvinėje monografijoje „Ugnis ir tikėjimas. Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje“ (Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2025), kuri tapo ambicingu šio autorių kvarteto rezultatu – apžvelgti visas operas, kokias pavyko rasti, sukurtas su Lietuvos istorija arba vardu susijusiais siužetais. „Autoriai išsikėlė tikslą apžvelgti visas operas, kokias jiems pavyko rasti, sukurtas su Lietuvos istorija arba vardu susijusiais siužetais. Ši pastanga leidžia mums pažvelgti ne tik į savo muziką ir teatrą, bet ir į save ir savo istoriją, mitologiją tarsi iš šono, svetimšalio akimis, neretai nustembant keistais kūrėjų fantazijos šuoliais ir jų tolimos bei, matyt, nepažintos šalies įsivaizdavimu, o kartu įsitikinant kultūriniais bendrumais, kurie, nepaisant išorinių trukdžių ar vidinių stabdžių, įrodo, kad visą tą daugiau nei keturis šimtus metų apimantį laikotarpį, kuris tyrinėjamas knygoje, opera Lietuvoje nebuvo atsieta nuo pasaulio, o europinė tapatybė yra lygiai tokia pat integrali mūsų istorinės savimonės dalis, kaip ir lietuvybė.“ – laureatams skirtoje laudacijoje sakė muzikologė Beata Baublinskienė. 

Lietuvos kompozitorių sąjungos premija įteikta ištikimam ir nenuilstančiam semiotikos tyrinėtojui, Lietuvoje gyvenančiam italų muzikologui Dario Martinelli už  lengvumą narpliojant sudėtingus muzikos ženklus 2025 m. prestižinėje tarptautinėje leidykloje „Springer“ pasirodžiusioje knygoje „Here Comes the Sign: The Semiotics of Popular Music“. Altininkas Gediminas Dačinskas parengė laudaciją laureatui: „Tad kuo patraukia ši knyga? Kaip ir jau minėto Umberto Ecco romano atveju, tai daugiasluoksnis veiklas, o kartu – tobulas vadovėlis studentams. Autorius pastebi, kad pastaraisiais dešimtmečiais populiariosios muzikos studijos pastebimai tolo nuo pačios muzikos, gožiamos sociologinių, antropologinių ar lyčių studijų kontekstų. Muzikinis tekstas neretai tapdavo tik pasyviu fonu kultūriniams fenomenams aiškinti. Dario Martinelli savo darbe grįžta prie šaknų – kreipia tyrėjo žvilgsnį į patį garsinį tekstą, jo vidinę struktūrą, sintaksę, harmoniją bei logosoninę (teksto ir muzikos) vienovę. Kita vertus, semiotika jau savo esme pretenduoja į universalumą, tad pasirinkta siauresnė populiariosios muzikos sritis  ne uždaro tiriamąjį lauką, bet, autoriui kalbant apie platesnius humanitarinių mokslų reiškinius, tampa parankiu pavyzdžiu.“

Apie konkursą:
Tradiciškai kasmetiniu tapusį Geriausių muzikologijos darbų konkursą prieš pora dešimtmečių (2004) inicijavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija. Konkurso metu svarstomi per praėjusius kalendorinius metus viešai paskelbti Lietuvos muzikologijos darbai (knygos, CD rinkiniai, televizijos ar radijo laidų ciklai ir kt.), muzikologinė lituanika. Konkurso tikslai – skatinti Lietuvos muzikologinę mintį, jos sklaidą viešumoje, sudaryti sąlygas visuomenei plačiau susipažinti su Lietuvos muzikologų darbais. Muzikologijos darbus apdovanojimams gali teikti LKS Muzikologų sekcija, LKS bendruomenės nariai, autoriai, visuomenė. Už geriausius muzikologijos darbus (teorinės ir taikomosios muzikologijos darbus, tarpdalykinius bei muzikos interpretacijos tyrinėjimus, muzikos istoriką, lietuvių muzikinės kultūros tyrinėjimus ir populiarinimą, muzikos kritiką ir žurnalistiką) autoriams skiriamos trys premijos. 2007 m. premijoms suteikti iškilių Lietuvos muzikologų bendruomenės autoritetų Onos Narbutienės (1930–2007) ir Vytauto Landsbergio vardai, nuo 2015 m. teikiamos ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas, LKS veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Konkursui pateiktus darbus vertina dešimties ekspertų komisija, sudaryta iš kompetentingų Lietuvos muzikologų, kompozitorių, atlikėjų, kitų sričių menininkų ir mokslininkų. Vertinant darbus, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: darbų originalumą, reikšmę, tarptautiškumą, tarpdalykiškumą, inovatyvumą, aktualumą, sklaidos rezonansą. Šiais metais pateiktus muzikologijos darbus vertino ir 2026 m. kovo–gegužės mėn. darbavosi dešimties ekspertų komisija – tai kompozitorius Andrius Maslekovas, etnomuzikologė Austė Nakienė, muzikologės Beata Baublinskienė, Eglė Gudžinskaitė ir Eglė Šeduikytė Korienė, altininkas Gediminas Dačinskas, kompozitorius Gintas Kraptavičius, dirigentas Imantas Šimkus, dainininkė Renata Dubinskaitė ir muzikologė Rima Povilionienė (komisijos pirmininkė). 
Komisija pradiniame sąraše šiemet turėjo apie 20 pozicijų – tai knygos, natos, albumai, rinkiniai, biografinės apybraižos, vertimai, iš kurių po dviejų mėnesių darbo, skaitymo, gilinimosi buvo sudarytas ir viešai paskelbtas nominuotų darbų sąrašas – septyni muzikologijos leidiniai:
1.    Brigita Bublytė. Balso kaukės. – Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2025.
2.    Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Miške: symphonic poem; Jūra: symphonic poem. – Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2024; 2025.
3.    Dūdmaišis Lietuvoje; sud. Gvidas Kovėra, Gaila Kirdienė, Gonçalo Cruz, Markus Rantanen, Sigutė Mudinienė, Dzianis Sukhi, Kristina Adukaitė. – Kaunas: Vilko pupos, 2025.
4.    Jūratė Landsbergytė. Lithuanian Mannerheim Line Cultural Landscapes Political Issues in Civilisational Context. – Vilnius: Kultūros tyrimo institutas, 2025.
5.    Dario Martinelli. Here Comes the Sign: The Semiotics of Popular Music. – Springer, 2025.
6.    Helmutas Šabasevičius, Rūta Stanevičiūtė, Jūratė Katinaitė, Daiva Šabasevičienė. Ugnis ir tikėjimas. Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje. – Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2025.
7.    Viskas eina ratu: Antano Butkaus Mažosios Lietuvos ir lietuvių liaudies instrumentai; sud. Tomas Butkus, Algytė Merkelienė, Lina Petrošienė. – Valai: Vario burnos, 2025.
Lietuvos kompozitorių sąjungos veiklą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vytauto Landsbergio premijos steigėjas Vytauto Landsbergio fondas.

LKS inf.